- baltakartis
- baltakar̃tis, -ė adj., smob. (2) su baltais karčiais: Jūsų arklys baltakar̃tis, mūsų laukas Kp. Išvesk baltakartį į ganyklą Št. Kinkykit žirgelius baltakartėliùs NS26. A jūs, žirgai baltakar̃čiai, kol neėdat žalios žolės Vlk. | Jūsų merginė baltakar̃tė (juok. labai šviesių plaukų) Kp. ║ prk. pasipūtėlis: Nebūk ir tu baltakar̃tis Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.